Lietuviai pastaruosius trejus metus džiaugiasi didėjančia naujų automobilių paklausa, bet senienų nuperkama nepalyginamai daugiau, ir nors Europoje jau ketverius metus naujų mašinų pardavimas mažėja, mums nupirkti jų tiek, kiek vakariečiams,- nepasiekiama svajonė.

2012-uosius Lietuva pradėjo ketvirtoje vietoje ES pagal naujų automobilių rinkos augimą, bet ir labiausiai krizės krečiamose šalyse vis dar parduodama gerokai daugiau mašinų.

Bendrovės „Autotyrimai“ duomenimis, gautais remiantis VĮ „Regitra“ informacija, per pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje buvo įregistruoti 1135 nauji lengvieji automobiliai. Tai 19 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo įregistruotos 952 naujos mašinos. 1008 sausį parduoti automobiliai buvo užregistruoti kaip asmeninės paskirties, tai 19,1 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Tik dar trys Europos valstybės sausį galėjo pasigirti didesniu augimu - tai Islandija, užfiksavusi net 62,4 proc. augimą, Vengrija (44,5 proc.) ir Latvija (20,5 proc.). Kitose šalyse vyravo vos kelis procentus siekiantis rinkos augimas, o net dvylikoje Europos valstybių naujų mašinų rinka traukėsi, kai kur - net penktadaliu.

Apgaulinga statistika

Vien procentais pasitikėti neverta. Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas Petras Ignotas patikino, kad procentais išreikšti duomenys naujų automobilių rinkos statistikoje labai apgaulingi. Štai Latvijoje sausį užfiksuotas 20,5 proc. augimas, bet realiai parduoti tik 882 nauji asmeninės paskirties automobiliai, o Estijoje rinka augo 12,1 proc., bet mažiausioje iš Baltijos šalių buvo užregistruoti net 1483 nauji automobiliai - beveik 50 proc. daugiau nei Lietuvoje. „Jei palygintume visas šalis pagal parduotų naujų automobilių skaičiaus santykį su gyventojų skaičiumi, Lietuva būtų pačiame dugne“, - aiškino pašnekovas.

P.Ignotas tvirtino, kad metų pradžia visada gana vangus metas, ir vylėsi, jog vėlesniais mėnesiais bus galima tikėtis daugiau sandorių. „Žiemą niekas neskuba pirkti didelių pirkinių, nebent sudaryti išankstiniai susitarimai, laimėti konkursai arba prispyrė skubus atvejis“, - sakė pašnekovas.

Pasak jo, automobilių pardavėjus teigiamai nuteikia po truputį didėjantis pirkėjų susidomėjimas, bet džiūgauti dar anksti. Nuo pat 2009-ųjų, kai naujų automobilių pardavimas smuko tris kartus, rinka dar neatsitiesė iki pelningiausių 2008-ųjų lygio.

Naujus atstoja seni

Rekordiniais metais Lietuvoje buvo užregistruoti 22 178 nauji asmeninės paskirties lengvieji automobiliai, 2009-aisiais - tik 7527, o pernai jų užregistruota 13 262. Tai ketvirtas geriausias metinis rezultatas per pastaruosius dvidešimt metų, bet automobilių pardavėjams to nepakanka. „Pernai paklausa truputį padidėjo, bet buvo užregistruota tik pusė tiek automobilių, kiek geriausiais metais. Bendros tendencijos teigiamos, tačiau didelio džiaugsmo dar nėra“, - dėstė P.Ignotas.

Jis atmetė svarstymus, kad Lietuvos rinka turi daugiau potencialo augti, nes mūsų krašte nauji automobiliai vis dar retenybė, o Vakarų Europoje dauguma gyventojų jau apsirūpinę apynaujėmis transporto priemonėmis. Pasak P.Ignoto, lietuviams automobilių taip pat netrūksta, tik dauguma į mūsų šalį įvežamų mašinų būna apie dešimtmetį naudotos Vokietijos, Prancūzijos arba Italijos keliuose. Naujų automobilių tautiečiai neįperka, bet pasitenkina naudotomis mašinomis, jų pernai į Lietuvą buvo įvežta rekordiškai daug - net 204 tūkstančiai. LAA duomenimis, pernai vienam įregistruotam naujam automobiliui teko net 15,4 naudotos mašinos.

Pašnekovo manymu, naujų automobilių rinką Lietuvoje būtų galima laikyti atsigavusia, jei per mėnesį būtų nuperkama bent po 2 tūkst. mašinų, bet verslininkai nesitiki sulaukti dvigubo augimo nei šįmet, nei kitąmet. „Verslas priklauso nuo daugelio veiksnių ir daugumą jų lemia ne padėtis Lietuvoje. Svarbu, kaip klostysis įvykiai pasaulyje, Europoje ir kaip tai atsispindės Lietuvos ekonomikai“, - aiškino pašnekovas.

Augimas stoja

Europoje kilusi nauja krizės banga sužadino nerimą ir tarp pirkėjų Lietuvoje. Pirmąjį šių metų mėnesį naujų automobilių rinkos augimas sulėtėjo ir matuojant procentinėmis dalimis, ir skaičiuojant parduotas mašinas.

Šįmet palyginamasis augimas gerokai mažesnis nei 2011-ųjų pradžioje - pernai sausį buvo parduota dvigubai daugiau automobilių nei per pirmąjį 2010 metų mėnesį, bet skirtumas vienetais nėra toks didelis. Prieš metus šimtaprocentinis augimas buvo užfiksuotas tik dėl itin mažos palyginamosios bazės. Ekonomikos krizės išgąsdinti vairuotojai 2010 metų sausį nupirko vos 464 naujus automobilius, 2011 metų sausį šis skaičius išaugo 488 vienetais, o šįmet sausį buvo nupirkta dar 183 naujais automobiliais daugiau, taigi realus rinkos augimas sulėtėjo ne penkiskart, bet kiek daugiau nei dvigubai.

Sulėtėjęs rinkos augimas išdavė, kad lietuvių optimizmas šįmet kiek prigeso, bet sandorių kreivė vis dar kyla į viršų, priešingai nei daugumoje Europos valstybių. Visame žemyne per sausį parduota 7,1 proc. mažiau naujų automobilių nei pernai. Itin smarkiai pardavimas krito Prancūzijoje ir Italijoje. Jų vadovai jau griebėsi už galvų ieškodami galimybių vėl suaktyvinti rinką. Mat šiose valstybėse automobiliai ne tik parduodami, bet ir gaminami. Taigi sumažėjusi paklausa turi įtakos ne tik prekybos, bet ir gamybos sektoriui. Praėjusius metus Europa pabaigė su 1,7 proc. nuosmukiu, o ES rinka smunka jau ketverius metus.

Dviženklis minusas

Didžiosios Britanijos tyrimų agentūros „JATO Dynamics“ duomenimis, praėjęs mėnuo naujų automobilių pardavėjams Europoje buvo pati prasčiausia metų pradžia nuo pat 2009-ųjų. Pirkėjus nuo brangių pirkinių atbaidė euro zoną palietusi nauja krizės banga ir įsivyravusi nežinomybė. Prancūzijoje ir Italijoje kartu sudėjus šį sausį parduota 66,5 tūkst., arba beveik penktadaliu, mažiau naujų automobilių nei tuo pačiu metu pernai. Kitose dviejose valstybėse, kuriose automobilių pramonė taip pat užima svarbią vietą jų ekonomikoje, Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje, paklausa išlaikė pernykštį lygį, o Ispanijoje ji šiek tiek ūgtelėjo.

„JATO Dynamics“ tyrėjai skaičiavo tik asmeninės paskirties lengvuosius automobilius (M1 klasė), komercinės paskirties automobiliai (N1) į lenteles neįtraukti. Į viso žemyno rinkos tyrimą buvo įtrauktos 29 šalys, tarp jų ir Lietuva. Per sausį šiose šalyse buvo parduota 1 003 814 naujų automobilių, t. y. 7,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai buvo nupirkti 1 079 977 automobiliai. Labiausiai smuko pardavimas Portugalijoje (-47,5 proc.), Rumunijoje (-21 proc.) ir Prancūzijoje (-20,7 proc.). Taip pat minuso ženklu pažymėtos Belgijos, Kipro, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Serbijos, Slovėnijos, Švedijos ir Olandijos rinkos.

Autocar.lt

„Ferrari“ atskleidė naujas 599 modelio įpėdinio detales. Jei tikėsime kartkartėmis pasirodančia informacija, naujasis automobilis bus pats galingiausias per visą „Ferrari“ istoriją. Nors modelis kol kas pakrikštytas F152 vardu nėra jokių žinių, kaip jis vadinsis, kai bus viešai pristatytas.

Tikėtina, kad naujasis „Ferrari“ bus komplektuojamas su 6,3litro darbinio tūrio varikliu, kuris pasieks apie 700 arklio galių.

[youtube:id=-19UWF2v7dQ]

Alfa.lt

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu Šiaulių miesto savivaldybei paskirta daugiau kaip 5 mln. litų Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramos, kuri bus panaudota aštuoniems suspaustas gamtines dujas naudojantiems autobusams pirkti.

Iki balandžio pabaigos Kaunas įsigys 24 suspaustas gamtines dujas naudojančius autobusus. Dar šeši ekologiški, hibridiniais varikliais (dyzelinu ir elektra) varomi autobusai šiemet pasieks Panevėžį.

Ekologiškų transporto pirkimo sutartis taip pat planuoja pasirašyti Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Vilnius ketina įsigyti 18 suspaustas gamtines dujas naudojančių autobusų ir 13 žemagrindžių troleibusų, Klaipėda – 12 suspaustas gamtines dujas naudojančių autobusų.

Iš viso 2007–2013 m. laikotarpiu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų viešojo transporto parkus turėtų papildyti daugiau kaip 80 ekologiškų transporto priemonių. Be to, miestuose numatoma atnaujinti viešojo transporto infrastruktūrą, nutiesti beveik 22 km dviračių takų. Šiam tikslui suteikiama ES parama sieks 75,4 mln. litų.

Šios investicijos miestuose pagerins susisiekimą, sudarys palankesnes sąlygas naudotis viešuoju transportu, važiuoti dviračiais. Tikimasi, kad tai padės spręsti transporto spūsčių ir oro taršos problemas, kurios dažniausiai kyla dėl nepakankamos viešojo transporto plėtros ir nuolat augančio individualių transporto priemonių skaičiaus.

Minėti projektai įgyvendinami pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“.

Alfa.lt

Ne tik Amerika turi savo vakarinę pakrantę (West coast) su aibe auto – moto perdarymo ir puošybos kompanijų. Lietuvos vakaruose ir mes turime gabalėlį pakrantės, taip pat talentingų meistrų.

Du atskiri „Orografika“ ir „A&J Motor garage“ projektai suvienijo pajėgas ir pabandė dirbti kartu. Po kelių sėkmingų bendrų darbų atsirado naujas „Los Torpedos“ projektas. „Los Torpedos“ kolektyve dirba patyrę mototechnikos meistrai. Jie pajėgūs atlikti sudėtingus motociklo remonto,dažymo ir modifikavimo darbus.

Šiandien pristatome jų perdarytą motociklą. Tai 1996 m. „Kawasaki VN800“ bazėje sukonstruotas boberis, gavęs šmaikštų „Kawasucky“ vardą. Motociklo pagrindinės dalys (rėmas,variklis) liko standartinės. Penkiais centimetrais buvo sužeminta važiuoklė. Atsisakyta plastiko dalių: dangtelių, dėžutės, konsolės, akumuliatoriaus dėžės. Pašalinti visi kosmetiniai dangteliai.

Kuro bakui buvo panaudotas originalus „Sportster 883“ bakas. Jis išplatintas iki „King size“ dydžio. Originalus karbiuratorius buvo modifikuotas. Oras jam tiekiamas per „Kuryakyn Hypercharger“ oro paėmimo sistemą.

Šiek tiek pakeistas „Vance&Hines“ išmetimo sistemos komplektas puikiai papildė bendrą vaizdą. Elektros instaliacija supaprastinta, uždegimas pakeistas į „Dyna 2000 Performance Ignition“. Kontrolinės lemputės perkeltos į priekinį žibintą. Galiniam žibintui su numerio apšvietimu panaudotas „Yamaha“ posūkio žibintas. Numerio tvirtinimo kronšteinas – dar viena Los Torpedos meistrų darbo detalė.

Papildomai teko įsigyti „Biltwell“ sėdynę, posūkio žibintus, pakojus, rankenėles, veidrodį, spidometrą ir kai kurias kitas smulkmenas. Dažymo darbus puikiai atliko „Los Torpedos“ komandos narys Vilius. Tai patvirtina ir „Custom bike show 2011“ gauta nominacija už geriausią aerografiją.

 www.kustom.lt

Alfa.lt

Autocar.lt

„Ferrari“ dega. Net jei tai nėra kiniška kopija. Pravažiuojantis vairuotojas Kinijos Šanchajaus mieste nufotografavo liepsnų apimtą „Ferrari FF“ modelį.

Incidentas kilo, kai iš po automobilio ėmė verstis dūmai ir ugnis. Į įvykio vietą iškviestos tarnybos atvyko greitai ir užgesino degantį superautomobilį.

Tuo tarpu Kinijos „Ferrari“ atstovybė pareiškė, kad jos specialistai aiškinsis gaisro priežastis.

Alfa.lt

Sekmadienį Lietuvos žiemos motociklų kroso čempionato metu šalo ir bjaurią pūgą kentė ne tik dalyviai, bet ir žiūrovai. Kauno Aleksoto oro uosto trasoje susirinkusiuosius pasitiko gilios pusnys ir slidūs trasos posūkiai, kurie po kiekvienos klasės važiavimo vis labiau panašėjo į ledo areną.

Kadangi tai – pagal LMSF nuostatus rengiamas čempionatas, sportininkams nebuvo leidžiama naudoti dygliuotų padangų. Kita vertus, važiavimas tokiomis sąlygomis leido dalyviams, ypač dviračių motociklų savininkams, pasitikrinti savo meistriškumo lygį.

Pirmieji startavo MX1 klasės sportininkai. Abiejuose važiavimuose Domas Grundelė finišavo pirmas, Airimas Lukšė – antras, Saulis Zalinkevičius liko trečioje vietoje.

85 kub. cm klasėje važiavo tik du dalyviai – Titas Balvočius ir Artūras Daračius. Pirmajame važiavime Artūras priešininką aplenkė, o antrajame važiavime, likus dviems ratams iki finišo, abu varžovai griuvo. Artūras motociklo nebeužsivedė ir nefinišavo.

Motociklų su priekaba (750 s/p) klasės važiavimuose lyderiavo Vytauto ir Andžėjaus Račkų ekipažas, L. Variakojis ir I. Skultins abu kartus atvažiavo treti, tačiau galutinėje įskaitoje buvo antri. Nors broliai Kretininai pirmajame važiavime finišavo antri, sėkmė antrajame važiavime nuo jų nusigręžė – įlėkę į pusnį jie nebegalėjo užvesti savo motociklo ir finišuoti, tad ant trečiosios vietos laiptelio lipo P. Tendzegolskis ir A. Čekavičius.

Keturračių klasės kovose Imantas Tamuliūnas buvo nepavejamas ir tapo savo klasės nugalėtoju. Kęstutis Juozaitis bendroje įskaitoje buvo antras, o latvis Reinis Balodis – trečias.

Varžybų nugalėtojams Lietuvos motociklų sporto federacijos atstovai džiaugsmingai įteikė apdovanojimus, šampaną bei rėmėjų įsteigtus prizus. Papildomai buvo apdovanotas klubas “Agaras”, subūręs daugiausiai sportininkų, ir Lina Stanevičiūtė, kuri buvo vienintelė varžybose važiavusi mergina.

www.motopress.lt

Alfa.lt

Autocar.lt

Sekmadienį Lietuvą užgriuvusi pūga tapo prakeiksmu vairuotojams. Ypač tiems, kurių nesuvaldyti automobiliai nulėkė nuo kelių ir virto metalo laužo krūvomis. Žinoma, kaip ir visad – kritikos strėlės užgriuvo kelininkus. Tačiau šie atrėžia – keliai valyti pagal galimybes, avarijos – dėl vairuotojų klaidų.

Alfa.lt kalbintas Automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas tikino, kad didžiausia bėda, jog vairuotojai nepasirenka saugaus greičio. Paprastai tai ir tampa nelaimės priežastimi.

„Keliai sutvarkomi tiek, kad pasirinkus tinkamą greitį nelaimių neturėtų nutikti. Tačiau žmonės dažnai neįvertina greičio. Tarkime, magistraliniais keliais sniego valytuvai dažnai važiuoja 80 kilometrų per valandą greičiu. Tačiau juos vis vien bandoma aplenkti. Manau, kad to daryti tikrai nereikėtų“, – sakė pašnekovas.

Specialistas taip pat ragina vairuotojus, aplenkinėjant sniego valytuvus, tai daryti itin atsargiai, nes valomas sniegas gali pabloginti matomumą. Be to, valytuvai dažnai važiuoja po du ar net tris. Todėl aplenkus pirmąjį, reikėtų saugotis likusių.

Uždaryti kelių nereikia

Paklaustas apie kai kurių šalių naudojamas perspėjimo sistemas ar net dėl prastų orų uždaromus kelius, R. Indrulėnas teigė, kad Lietuvoje tai nėra aktualu.

„Kelius uždaro paprastai kalnuotose vietovėse. Ten, kur išvažiuoti tikrai sunku, kur galimas sniego lavinų pavojus. Lietuva – lygumų šalis. Galiu tik patikinti, kad šiemet nebuvo neišvažiuojamų kelių. Nors ankstesniais metais taip yra pasitaikę“, – sakė specialistas.

R. Indrulėnas nemato ir perspėjimo sistemos reikalingumo. Šiuo metu kelyje iš Vilniaus į Kauną veikia keli stendai. Tačiau esą žmonės ir taip žino apie bendras oro sąlygas. Tiksliai apie kelių būklę gali informuoti konkrečių rajonų kelininkai. Būtent jiems prieš išsirengiant į kelionę ir reikėtų skambinti.

„Įrengti perspėjimo sistemas rajoniniuose keliuose būtų labai brangu ir neracionalu“, – sakė pašnekovas.

Problemiškiausia – pajūryje

Pasak specialisto, keblios eismo sąlygos susidaro visoje Lietuvoje. Tačiau sunkiausiai prognozuojamas ruožas – pajūris. Čia, maždaug nuo Klaipėdos iki Kryžkalnio, oro sąlygos keičiasi itin dažnai. Sniegas kaitaliojasi su lietumi, šlapdriba, plikledžiu.

Kitose šalies vietose orai keičiasi lėčiau, todėl ir prognozuoti eismo sąlygas – lengviau.

„Reikia suprasti, kad, esant sudėtingoms oro sąlygoms, keliai niekad nebus tokie, kokie būna vasarą, ir tai reikia įvertinti“, – sakė R. Indrulėnas.

Laužo taisykles

Kaip Alfa.lt jau yra rašiusi, specialistų manymu, vairuojantys lietuviai daro keletą pagrindinių klaidų, kurios dažniausiai ir sukelia nelaimes.

Žurnalo „Autosportas“ redaktorius ir VšĮ „Ekstremvita“ klubo direktorius Artūras Pakėnas tikino, kad daugumos avarijų būtų galima išvengti laikantis keleto pagrindinių vairavimo ir automobilio priežiūros taisyklių.

Ne mažiau svarbu ne tik pasirūpinti automobilio technine būkle, bet ir keisti patį vairavimo stilių, mąstymą apie savo elgesį kelyje. Pirmiausia – suprasti, kad automobilio ir kelio santykis pasikeitė. Todėl viską reikia daryti švelniau – pradedant akceleratoriaus spaudimu, baigiant stabdymu.

„Švelniau nereiškia lėtai. Švelniau reiškia, kad reikia atsisakyti grubaus elgesio kelyje. O švelniai gali būti ir greitai. Tačiau pirmiausia, kai iškris sniegas, siūlau kokioje nors aikštelėje atgaivinti vairavimo įgūdžius ant slidžios dangos. Pabandyti vairuoti veikiant ABS sistemai, greitėti, stabdyti, prisiminti, kaip elgiasi automobilis pradėjus slysti šonu. Visa tai reikia atlikti automobiliu su žieminėmis padangomis“, – vardijo A. Pakėnas.

Žinoma, aprūpinti automobilį geromis padangomis nepakanka. Reikia pakeisti ir stabdymo įpročius. Specialistai rekomenduoja pirmiausia stabdyti smarkiau, gerokai sumažinti greitį, tada atlikti papildomą stabdymą ir sustoti ten, kur reikia.

„Svarbu nepamiršti, kad ties sankryžomis dažnai būna nemažai suvažinėto, sutrinto ledo. Dėl vairuotojų neatidumo įvykstančios avarijos dažnai smulkios, bet nemalonios. Juk sulaužytas buferis ar išmuštas žibintas irgi atsieina tiek pinigų, tiek nervų, tiek laiko“, – sakė vyras.

Dar vienas patarimas – nusipirkti šluotelę sniegui ir ledo gremžtuką.

„Lietuviai labai įdomiai važinėja žiemą. Kartais gatvės būna pilnos ne automobilių, o tankų. Kai kokia banko ar nuolaidų kortele šiek tiek pragremžiamas ledas ant stiklo ir važiuojama žiūrint pro tą skylutę. Kadangi Vilniuje vidutinė kelionė trunka apie 7 kilometrus, tai nemaža dalis vairuotojų visą žiemą ir pravažinėja kaip tankuose“, – stebėjosi vyras.

A. Pakėno nuomone, pajudėti iš vietos automobiliu reiktų tik tada, kai jo langai ir šoninio vaizdo veidrodėliai – švarūs.

A. Pakėnas kategoriškai pataria padangas rinktis tik specializuotose padangų parduotuvėse, o ne prekybos centruose. Priežastis – paprasta: specializuotose parduotuvėse konsultantai įvertina tiek kliento automobilį, tiek vairavimo stilių, tiek dažniausiai įveikiamus maršrutus ir pagal tai parenka geriausiai tinkantį variantą.

„Kiek teko stebėti tokių parduotuvių darbą, bendrauti su konsultantais, jie tikrai neblogai paruošti. Prieš kiekvieną sezoną, kai reikia keisti padangas, jie specialiai mokomi. O kas jums patars įprastame prekybos centre? Kasininkė“, – klausė vyras.

Pašnekovas teigia pastebintis dar vieną tautiečių daromą klaidą.

„Kartą teko stebėti padangų bandymus ant Elektrėnų marių ledo. Tada paaiškėjo įdomus dalykas. Niekam nėra paslaptis, kad lietuviai dažnai perka po dvi naujas padangas, kuriomis keičia labiau susidėvėjusias. Tačiau tai, kaip jie jas naudoja, dažnai yra klaida“, – pasakojo A. Pakėnas.

Minėtų bandymų metu paaiškėjo, kad neklysta tie, kurie dvi naujas padangas deda gale, jei jų automobiliai varomi užpakaliniais ratais. Tačiau smarkiai apsirinka tie, kurie labiau nudilusius ratus palieka gale automobiliams su priekiniais varomaisiais ratais.

„Pasivažinėjus ant ledo, stebint profesionalių bandytojų pasirodymus, paaiškėjo, kad automobiliams su priekiniais varomaisiais ratais naujas padangas geriausia dėti ant užpakalinių ratų. Net su nudilusiu priekiniu apavu automobilis pajuda iš vietos. Tačiau, jei gale yra padangos nudilusiu protektoriumi, mašina pasidaro nestabili, lengvai pasiduoda šoniniam slydimui. O kai gale – naujos padangos, važiuojama daug stabiliau“, – patirtimi dalijosi A. Pakėnas.

Beje, geram sukibimui ir stabiliam važiavimui slidžiais keliais rekomenduojamas dar vienas, nuolat vairuotojų pamirštamas dalykas. Padangose turi būti tinkamas oro kiekis.

Alfa.lt